Didžiojo Meistro Žodis

Mieli ir brangūs mano Broliai,

Šiandien mes vėl pradedame naujuosius Mūrininkiškus metus. Natūralu, kad šiuo metu mes turėtume apmąstyti savo praeities pasiekimus ir vėl žvelgti į ateitį.

Galvodamas apie tai, ką pavyko nuveikti per prabėgusius ankstesnius metus – kiek pavyko atlikti darbų mūsų Brolijos labui, aplankyti kitų ložių darbų, susitikti su broliais skirtinguose miestuose – širdy jaučiu, jog norėjosi padaryti daugiau. Tad savo likusios kadencijos mėnesius planuoju skirti ložių lankymui.

Džiaugiuosi, kad spalio mėnesį turėsime Sosto Meistrų visos dienos susitikimą. Mes, Lietuvos mūrininkija, augame tiek ložių, tiek brolių skaičiumi. Turime dėti pamatus tvirtam mūrui, kad ložėse mes dirbtume vieningai, atsakingai priimtume ieškančiuosius, laiku ir teisingai komunikuotume, atsakytume į daugelį klausimų, kylančių broliams dėl kelionių, ritualų, bei bendravimo tarpusavyje ir kitus.

Nauji Mūrininkiški metai visada suteikia naujų vilčių.  Tikiu – mes augsime skaičiumi ir kokybe. Ir skirsime daugiau laiko savęs ugdymui skaitydami, būdami aktyvūs bendruomenėse, ir įsiklausydami į tai, kas mums sakoma.  Žmonės mums palieką savo norus, lūkesčius ir abejones. Jie mums dauguma atvejų nori gero, bet nuo žmonijos vystymosi pradžios nevisi geba suprasti žodžių, ženklų ir kūno kalbą. Savęs tobulinimas prasidedanuo savęs pažinimo ir supratimo, bei gebėjimo girdėti kas mums sakoma. Jei išgirsime, mes suprasime, kur ir kaip galėtime tobulėti, idant pasitinkant Šv. Jono šventę galėtume pasidžiaugti ne  tuščiais vėjais  praleistais metais.

Tikrasis džiaugsmas kyla ne iš mūsų materialių turtų ar gautų pagyrimų – jis kylą iš mūsų darbų, kuriuos mes nuveikėme ir dėl kurių vertėtų didžiuotis.

Įveikdami save, suprasdami savo mintis, įsitikinimus, suvaldę norus, mes nuveiksime darbus, kuriais galėsime pasidžiaugti. Mūsų charakteris yra toks, kokie mes esame tamsoje.

Turime gilinti savo pasaulėžiūrą, tolerancija ir pakantumą. Gyventi etiškai ir estetiškai, nesvarbu kokioje situacijoje būtume.

Prisiminus praėjusius metus, labiausiai suvokiu, kad būtent susitikimai su broliais man kėlė didžiausia pasitenkinimą. Tuomet gali suprasti ir pasidalinti, jog mąstoma tais pačiais apibrėžimais ir siekiama to paties – šviesos visiems, kurie aplink mus. Gyvenimas be draugo yra mirtis vienatvėje.

Būkime kartu, dalinkimės mintimis, išgyvenimais ir pasiekimais.

Gražių jums darbų, prasmingų minčių. Padirbėkime, mieli mano broliai, iš paties. Tai yra mūsų kelias – tašyti akmenį ir skleisti šviesą.

Lietuvos Didžiosios Ložės
Didysis Meistras
Br:. K:.P:.

2019 m. birželio 24-oji, Šv. Jono diena