Tadeusz Katelbach: „Atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“
Prieš beveik pusę metų skaičiau tarpukarinio „Lietuvos Aido“ korespondento Valentino Gustainio knygą apie Lenkiją. Dėl Vilniaus krašto problemos tarp Lietuvos ir Lenkijos tvyrant šaltajam karui buvo nuspręsta apsikeisti žurnalistais, kurie galėtų gyventi kitoje konfliktuojančių valstybių sienos pusėje ir stebėti, aprašinėti nuotaikas bei politines realijas, o tikrovėje – vykdyti ir žvalgybinį darbą. Valentinas Gustainis kelis metus praleido Varšuvoje, o Tadeusz Katelbach beveik ketverius metus gyveno Kaune. Pernai metų pabaigoje Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dviem tomais – „Atvirai“ bei „Slaptai“ - išleido Tadeusz Katelbach viešų straipsnių bei slaptesnių raportų rinkinį apie Lietuvą ir jos politiką. Kol kas perskaičiau tik pirmąjį „Atvirai“, bet patiko ir jis.
Straipsniuose daug dėmesio skiriama Lietuvos politikai ir asmenybėms, požiūriui į Vilniaus bei Klaipėdos problemas. Kadangi mano žinios apie tarpukario Lietuvos politiką gana ribotos, tai sužinojau daug įdomių dalykų. Tarkim tai, jog Lietuvos idealas, į kurį ji norėjo lygiuotis – Danija. Stipriai išsivysčiusi, turtinga agrarinė vasltybė, kurios ekonomikoje dominuoja ne stambusis kapitalas, o kooperatyvai. Todėl didžiausios kompanijos Lietuvoje „Maistas“, „Pienocentras“ ir „Lietūkis“ originaliai buvo kuriamos kaip kooperatyvai, kurie leido smulkiems ūkininkams rasti eksportuoti savo produkciją.
Įdomūs buvo pastebėjimai ir apie Lietuvos užsienio politiką: piešiama, kad vienintelis Lietuvos draugas buv Sovietų Sąjunga. Lenkai užgrobę Vilnių, jie – didžiausias priešas. Vokiečiai nori Klaipėdos ir spaudžia Lietuvą ekonominėmis sankcijomis (nes Lietuva „pažeidžia vokiečių teises“). Latviai ir estai kaip ir galėtų būti sąjungininkai, bet viskas kažkaip tik kalbų lygyje – sako, kad latviai bijo, jog sudarę su jais sąjungą lietuviai pasijaus per daug stiprūs, ir, teisingai neįvertinę savo jėgų, aštrins konfliktą su lenkais. Kitaip tariant – susidėsi su lietuviais, tai įsivelsi į konfliktą dėl Vilniaus.
Liko dar perskaityti antrą tomą „Slaptai“.