Laimonas Briedis: Vilnius. The City of Strangers
Buvau skaitęs Laimono Briedžio knygos recenziją žurnale The Economist, tad, pamatęs jo knygą, pardavinėjamą Dainų šventės metu, nedvejodamas ją įsigijau. Ir tikrai nesigailiu: knygoje pasakojama Vilniaus istorija labai įdomi, juolab, jog pasakojamas užsienio gyventojų, lankiusių Vilnių įvairiais laikais, požiūris į šį miestą. Vilnius visą laiką buvo pakraštyje. Gal ne tiek pakraštyje, o kiek ties riba. Tai paskutinis vakarų Europos miestas, kuriame tvirtai įsišaknijusi katalikybė (ir vienas paskutiniųjų, į kurį buvo atnešta krikščionybė), už jo – vakarų pasauliui nebepriklausantys ortodoksai. Skaityti toliau…
Pasakojimas apie rinkas investuotojų asociacijoje
Vakar investuotojų asociacija paprašė pakalbėti apie tai, ką manau apie rinkas. Kadangi prašė kalbėti daugiau apie pasualio rinkas, tai apsiribojau JAV, ir dariau prielaidą, jog ji atsigaus tik tuomet, kai atsigaus JAV vartotojai. Bet jie kol kas pinigų neturi, nes didėja nedarbas, paskolų aptarnavimui reikia skirti vis dar skirti rekordiškai didelę pajamų dalį (mat skolų yra labai daug, tad net sumažintos palūkanos leidžia tik ribotai atsikvėpti), o net ir tie, kurie vis dar turi darbus ir nedaug skolų yra linkę taupyti (taupymo lygis šovė į viršų). Skaityti toliau…
Vladas Terleckas: Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918-1940
Kartas nuo karto visai įdomu paskaityti apie tarpukario Lietuvos finansų istoriją, o ši Vlado Terlecko monografija – ne išimtis. Joje surašytos trumpos didžiosios dalies tarpukario Lietuvos bankininkų (bankų vadovų bei valdybos narių) biografijos, tad daugiausiai vietos skirta sausokiems faktams apie tai, kur jie gimė bei baigė mokslus, bet juk tokia tikriausiai ir turėtų būti monografijos paskirtis. Nors retkarčiais prasimuša ir subjektyvi autoriaus nuomonė, kurioje galima įžvelgti ir tam tikro tarpukario Lietuvos romantizavimo (tarkime, autorius sielojasi, jog dabartinis Ūkio bankas neturi jokių sąsajų su prieškariniu Vailokaičių įsteigtu Ūkio banku, tad ir Romanovo valdomas bankas lyg ir neturėtų turėti teisių į šį pavadinimą). Skaityti toliau…
Revoliucijas nuo šiol geriausia sekti per twitterį?
Pagrindinė pastarųjų dienų naujiena pasaulio žiniasklaidoje – neramumai Irane. Bet atrodo, jog greitai besikeičiančią situaciją šiais laikais geriausia sekti nebe per tradicinius žiniasklaidos kanalus, o per Twitter. Kaip šiandieną per BBC radiją teigė britų žurnalistas, žiniasklaidos darbuotojų judėjimas apribotas, tad tenka remtis kitais šaltiniais, o pats išsamiausias iš jų yra ta pati 140 simbolių mikrodienoraščių platforma Twitter. Įvykių eigą gana neblogai galima atspindėti vien tik sekant Twitter srautą – tinklaraštininkas Andrew Sullivan būtent taip ir padarė. Skaityti toliau…
Kodėl nėra (daug) lietuviškų tinklaraščių apie ekonomiką?
Šį klausimą išgirdau iš Artūro Račo Login 2009 konferencijos vakarėlyje: jis lenkė pirštus ir skaičiavo, kas Lietuvoje rašo apie ekonomiką bei finansus. Tuo metu irgi pagalvojau, kad iš tiesų nedaug. Bet dabar, prisėdęs sudaryti sąrašiuko, galėčiau išvardinti visai nemažai: Anarchistas.lt – gana naujas tinklaraštis, bet man labai patinkantis dėl savo gilumo ir minčių kokybės. Gal dėl to, jog dažnai mano ir autoriaus mintys sutampa (Beje, būtų įdomu sužinoti, kas yra šio tinklaraščio autorius: turėtų būti su juo nenuobodu ir alaus kada išgerti :) Antanas Skovorodinas – neretai gilus ir išsamus, o be to ir operatyvus: ne kartą turėjau kokią nors idėją įrašui, bet Antanas mane aplenkdavo ir pakomentuodavo savo tinklaraštyje žymiai geriau nei pats būčiau parašęs. Skaityti toliau…
FT Lex: kaip teisingai devalvuoti latą
Šios dienos Financial Times Lex skirsnis rašo apie lato devalvaciją (apie kurią vis dažniau užsimenama finansinėje žiniasklaidoje) ir siūlo naują būdą, kaip „teisingai“ devalvuoti latą. Kaip visiems žinoma, didžiausias argumentas prieš devalvaciją yra faktas, jog latviai didžiąją dalį paskolų yra paėmę ne vietine valiuta, o eurais, tad devalvacija neišspręstų jų problemų, o kaip tik jas paaštrintų: įsiskolinusius gyventojus užgultų dar didesnė skolų našta. Šio argumento vedini latviai stipriai laikosi įsitvėrę fiksuoto lato kurso, nors jam palaikyti reikia išleisti nemažai atsargų. Skaityti toliau…
JAV obligacijų palūkanos kyla
Kovo viduryje Federalinė rezervų sistema (FED) nusprendė išleisti 300 milijardų JAV dolerių supirkti ilgo laikotarpio obligacijoms. Beveik pusė sumos ($130b) jau išleista, bet obligacijų rinkoje atrodo įsivyrauja panika: nuo tos dienos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo nuo 2,53% iki 3,73%. Vien vakar per vieną valandą 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai padidėjo 20 bazinių punktų (bazinis punktas yra lygus 0,01 procentinio punkto). JAV obligacijų pajamingumai Didėjantis JAV įsiskolinimas turi didinti palūkanų normas, nes skolintojai pradeda abejoti JAV kreditingumu (dar visai neseniai reitingų agentūros įspėjo, jog iš Didžiosios Britanijos gali atimti AAA reitingą). Skaityti toliau…
Wolfram|Alpha
Šiandien pradėjo veikti nauja paieškos svetainė (kūrėjai ją vadina „apskaičiuojamų žinių duomenų baze“ – computational knowledge engine) [Wolfram|Alpha][1], kuri turėtų padėti atsakyti tokius klausimus kaip „[kokia tikimybė, kad 10 kartų metant monetą du kartus iškris herbas][2]?“, „[Kokia yra magnetinė deklinacija Trakuose][3]?“ ar „[Kiek futbolo stadionų galėtų tilpti Vatikane][4]?“. Ateityje WolframAlpha galėtų tapti tikrai naudingu įrankiu, bet kol kas joje sukauptos žinios gana ribotos. Ypač finansų ir ekonomikos srityje, kuri, dėl suprantamų priežasčių, mane domina labiausiai. Skaityti toliau…
Vadybos mokslas – tai mitas?
Ko išmoko vadybos studijos? Ar iš viso vadyba yra verta vadintis mokslu? Tokius įdomius klausimus liečia filosofijos mokslus baigęs vadybos konsultantas Matthew Stewart seniai žurnale The Atlantic publikuotame straipsnyje, kurį vakar netikėtai atradau interneto platybėse. Autorius, apibūdindamas vadybos studijų prasmę, žodžio kišenėje neieško: Impression I formed of the M.B.A. experience was that it involved taking two years out of your life and going deeply into debt, all for the sake of learning how to keep a straight face while using phrases like “out-of-the-box thinking,” “win-win situation,” and “core competencies. Skaityti toliau…
Rusija ruošiasi skolintis
Kaip viskas per pastaruosius metus pasikeitė! Jei po 1998-ųjų metų Rusijos krizės Vladimiro Putino vadovaujamas Kremlius laikė prioritetu kuo greičiau grąžinti visas Rusijos skolas – Rusijai būti kažkam skolingai buvo laikoma vos ne gėdos ženklu – tai, atrodo, šis požiūris keičiasi. Vakar finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, jog jau kitais metais Rusija norėtų tarptautinėse kredito rinkose išleisti euroobligacijų emisiją ir pasiskolinti 5 milijardus JAV dolerių. Anot jo, visai ne todėl, jog reikia pinigų biudžeto deficitui padengti, o tam, kad Rusijos įmonės galėtų lengviau skolintis toje pačioje euroobligacijų rinkoje. Skaityti toliau…